Mano žinios apie antiką, gamtos, istorijos, literatūros, dailės, geografijos pamokose, kol kas dar siauros. Mane stebina, kad antikiniais laikais žmogaus gyvenimą „reguliavo“ šimtai dievų, jų padėjėjų, deivių, nimfų, dvasių, atrodo, kad jų būta tarsi bičių spiečiaus, nuolat besisukančio virš žmogaus galvos. Dievybės globojo, saugojo net žmogaus namų duris, vartus, stogą... Viską žmogaus gyvenime lėmė dievai.
Olimpas- tai tik dvylikos dievų buveinė. Esu skaičiusi keletą mitų, kuriuose dievų gyvenimas pavaizduotas kaip žmonių: jie tarpusavyje vaidijasi, nesutaria, kariauja, keršija. Man daug kas neaišku. Norint suprasti dievų gyvenimą, reikia perskaityti daugybę mitų.
Kai romėnai perėmė iš graikų kultūrą, savo dievams parinko romėniškus atitikmenis, pavyzdžiui, graikų Afroditė pavirto romėnų Venera, Hefaistas- Vulkanu, Poseidonas- Neptūnu ir t.t.
Kita pažintis su antika- tai Homero, aklo graikų dainiaus, „Odisėjos“ ištraukų skaitymas. Antikos tyrinėtojai mano, kad Homeras tikrai gyvenęs. Ilgą laiką tai buvo mįslė. „Odisėjoje“ pavaizduota Troja taipogi buvusi. Tai įrodė danų archeologas Henrikas Šlymanas, atlikęs kasinėjimus. Legenda laikyti miestai Troja, Mikėnai tapo realybe. H. Šlymanas už Trojos atradimą Graikijoje paskelbtas nacionaliniu didvyriu.
Mane žavi iliustracijose pavaizduotos antikinės skulptūros: rimtais veidais jaunuoliai, drapiruotais rūbais vilkinčios merginos. Visų laikysenos vienodos, prie šonų prispaustos rankos, viena koja šiek tiek į priekį pažengta. Skulptūros idealaus grožio, tiksliai matematiškai apskaičiuotos žmogaus kūno proporcijos. Vėliau skulptūrai turėjo įtakos sportinės žaidynės. Atsirado atletiško sudėjimo, plastiškų skulptūrų. Graikai grožio ir meno pasaulyje ieškojo harmonijos, tvarkos.
Tiek Graikijoje, tiek Italijoje yra neįkainojamos antikinės kultūros vertybės, visais laikais kaip magnetais viliojusios piligrimus, o dabar ir turistus.
Pavarčius žurnalus, knygas, išvysti įspūdingus amfiteatrus, triumfo arkas, didingus statinius, tiltus, fontanus, antkapinius paminklus, skulptūras.
Graikija yra tituluojama Europos kultūros lopšiu. Joje sukurta ir valstybės valdymo sistema, gimė teatras, suklestėjo literatūra, kiti menai, sportas, architektūra, mokslai.
Italija dabar piligrimams ir turistams- tikras rojaus kampelis. Tai nuostabi gamta, temperamentingi žmonės, Vatikanas- katalikybės lopšys, Milanas- mados sostinė, Roma- popiežiaus buveinė.
Ilgai galiu žiūrėti į Venecijos vaizdus. Aišku, nuotraukose. Skaičiau, kad tai bene vienintelis pasaulyje miestas, kuriame nėra automobilių. Namų slenksčius plauna vanduo, pro šalį plaukia gondolos. Sienos pažaliavusios nuo drėgmės. Romantiška, paslaptinga... Šiame mieste, baigiantis žiemai, italai švenčia „carne vale“. Išvertus reiškia „atsisveikinimas su mėsa“. Mat po Užgavėnių prasideda pasnikas. Karnavalai būna labai įspūdingi. Sakoma, kad jie primena antikos laikus.
Svajoju užaugusi aplankyti Graikiją- kultūros lopšį, Italiją, etruskų ir romėnų palikuonių žemę. Svajoju pasisvečiuoti kerinčio grožio šalyse, pabuvoti prie smaragdo spalvos jūros.
Laura Lauciūtė
7 klasės mokinė
Kupiškio rajono Alizavos pagrindinė mokykla
Mokytoja Stanislava Šarkienė