| Pavadinimas |
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija |
| Ikūrimo metai |
1922 |
| Mokinių skaičius |
999 |
| Istorija |
Po ilgos kovos už lietuvių kalbos lygiateisiškumą 1922 m. balandžio 20 d. įsteigta pirmoji lietuvių gimnazija Klaipėdoje. Gimnazijai vadovavo dr. V. Gaigalaitis, M. Krukis, P. Mašiotas, dr. K. Trukanas, E. Ingaunis, V. Plečkaitis, J. Slavėnas, J. Balakauskas, J. Banaitis, V. Stalionis, R. Šulskis, E. Prižgintas, R. Bloškys. Šiuo metu gimnazijos direktorius – S. Ruiba.
Perverskime svarbiausius gimnazijos istorijos puslapius:
• 1930 m. gimnazijai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas;
• 1934 m. pastatyti gimnazijos rūmai;
• II pasaulinio karo metais gimnazija buvo evakuota į Palangą;
• 1955-1996 m. K. Donelaičio vidurinė mokykla;
• 1972 m. mokyklos pirmo aukšto vestibiulyje atidengtas K. Donelaičio biustas (skulpt. P. Deltuva), įkurti K. Donelaičio, gimnazijos bei gamtos apsaugos muziejai;
• 1982 m. restauruota ir vitražais papuošta iškilmių salė (arch. N. Piekautienė, vitražų aut. H. Kulšys);
• 1991 m. ant mokyklos fasado atstatyti Gedimino stulpai bei užrašas: „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi”;
• 1995 m. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas;
• 1996 m. gimnazijai grąžintas Vytauto Didžiojo vardas;
• 1999 m. gimnazijos antrojo aukšto vestibiulyje atidengtas skulptoriaus V. Grybo sukurtas Vytauto Didžiojo biustas;
• Gimnaziją aukso medaliais baigė 18, sidabro – 38, su pagyrimu – 183 mokiniai; |
| Aplinka |
Mokyklos kaimynystėje – Klaipėdos skulptūrų parkas. Parkas įkurtas 1977 m. buvusių senų kapinių vietoje. 1820 m., prie dabartinių Liepų ir Trilapio gatvių, buvo atidarytos centrinės miesto kapinės. 1938 m. kaip šių kapinių šarvojimo koplyčia, buvo pastatyta prie Liepų g. esanti rusų stačiatikių cerkvė. Anksčiau toje vietoje stovėjo senoji koplyčia. Buvusios centrinės kapinės buvo laikomos vienomis gražiausių Baltijos šalyse. Kapinėse buvo palaidota daug iškilių asmenų: Klaipėdos istorijos autorius Jonas Zembrickis, Klaipėdos uosto statytojas, knygos apie uostą autorius Karlas Veitas, istorikas Arturas Bitensas, dailininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas Adomas Brakas, alaus daryklos steigėjas Rainekė, kunigas, pirmosios mokyklinės chrestomatijos autorius Jakobė, lituanistinio sąjūdžio veikėjas, Klaipėdos krašto tautosakos rinkėjas, pirklys, žvejybos meistras Ernstas Vilhelmas Berbomas ir kt. Jų atminimas parke nėra įamžintas. Klaipėdos miesto kapinės pradėtos naikinti po Antrojo pasaulinio karo, kai mieste neliko vietinių žmonių. 1975 m. kapinės buvo uždarytos. 1977 m. buvo įkurtas Skulptūrų parkas – Smiltynėje pradėti rengti skulptorių simpoziumai, kurių metu sukurti kūriniai ir buvo statomi parke. Per 15 metų 72 skulptoriai iš visos Lietuvos Klaipėdos skulptūrų parkui sukūrė 145 skulptūras. Klaipėdos skulptūrų parkas, kuriame stovi per šimtą dekoratyvinių skulptūrų, yra savotiška meno galerija po atviru dangumi, atskleidžianti XX a. pabaigos lietuvių skulptūros tendencijų įvairovę – nuo realistinės traktuotės iki pirmųjų postmodernizmo apraiškų. Šis skulptūrų parkas – neabejotina meninė vertybė, kuria didžiuotųsi kiekvienas Europos miestas. Parke galime pamatyti paminklą tiems, kurie čia buvo palaidoti iki 1944 m. Parke stovi paminklas 1923 metų sukilimo dalyviams. Jo autorius – A. Brakas. Čia palaidoti žuvę sukilėliai Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos mūšyje. Paminklas-obeliskas buvo pastatytas 1925 m. ir yra autentiškas demarkacinis (pasienio) stulpas, skyręs Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios. Parke stovi ir paminklas skirtas J. L. Vyneriui. Paminklas grįžo čionai per Klaipėdos miesto 750 jubiliejų. Panteoną saugojo D. Varkalis. 1975 m., po pokario dešimtmečiu suformuotų sovietinių karių kapų rekonstrukcijos, buvo pastatytas naujas kardo formos paminklas, kuris tebestovi iki šiol". |
| Misija |
Gimnazija, bendradarbiaudama su ES šalių giminingomis švietimo įstaigomis, orientuojasi į Europos švietimo nuostatas, įgyvendina nacionalinę šalies švietimo strategiją:
- ugdyti laisvą, kūrybingą, kritiškai mąstančią asmenybę;
- formuoti savarankišką, iniciatyvią, atsakingą už savo pasirinkimą asmenybę su maksimaliai susiformavusia vertybių sistema, gebančią pasirinkti universitetinę studijų kryptį.
|
| Vizija |
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija moderni, humanizmo principais savo veiklą grindžianti švietimo įstaiga, nuolat besimokanti, teikianti kokybišką ugdymą, taikanti naujausias technologijas ir aktyvius ugdymo metodus ir atitinkanti Lietuvos švietimo plėtotės strategines nuostatas.
|
| Projektai |
Talentingi pedagogai, puikūs savo dalyko žinovai ir entuziastai vadovauja įvairiems tarptautiniams, šalies, miesto ir gimnazijos projektams. Mokytoja ekspertė S. Alenskienė yra tarptautinių projektų „Baltijos gamtos stebėjimas“, „Socrates Comenius“, „Švietimas ateičiai“ koordinatorė Lietuvoje, „Interreg“ projekto, LGMA bei projekto „Visuomenės darnaus vystymosi ir jo ugdymo tarpdalykinių kompetencijų plėtotė“ koordinatorė gimnazijoje. Gimnazijos mokiniai, vadovaujami mokytojų R. Stonkuvienės, T. Petrauskaitės kartu su Švedijos Karlskronos gamtos mokslų mokytojais dalyvauja projektuose „Baltijos krantas“, „Saulės aktyvumo įtaka žmogui“, „Baltijos jūros užterštumas“, tar[tautiniame projekte „Globe“. Technologijų mokytoja T. Lapinskienė gimnazijoje inicijuoja koordinuoja paramos projektą „Vaikai-vaikams“. Visos projekto vykdymo metu surenkamos lėšos aukojamos vaikams su negalia. Gimnazistų parlamento nariai vadovaujami direktoriaus pavaduotojos ugdymui D. Gustienės dalyvauja prevenciniame projekte „Aš galiu“.Projekto tikslas-užkirsti kelią narkotinių medžiagų vartojimui bei sveikos gyvensenos propagavimui gimnazijos bendruomenėje. Mokytoja V. Sadzevičiūtė kartu su gimnazijos mokiniais jau 15 metų dalyvauja tarptautiniame projekte „Vokiečių karių kapai“. Prancūzų kalbos besimokantys mokiniai ir mokytoja A. Barkauskienė palaiko ryšius su Prancūzijos ambasados Lietuvoje kultūros centru, bendradarbiauja su Prancūzijos asociacijomis „Alsace-lituanie“ iš Strasbūro, „Aquitaine-Lituanie“ iš Bordo bei Saint-Julien Victor kolegija. Mokykla sėkmingai bendradarbiauja Švedijos Karlskronos Edenvardska gimnazija, į kurią kiekvienais metais vyksta mokytis keletas gimnazistų. Tęsiasi bendradarbiavimas tarptautiniame projekte „Jaunimo mainai“ ir su Vokietijos Shwarzenbeck gimnazija. Klaipėdos universitetas, Kauno Vytauto Universitetas, Lietuvos Jūrų muziejus, Klaipėdos apskrities ir miesto mokyklos – gimnazijos partneriai įvairiuose šalie ir miesto projektuose. |
| Šventės |
Rugsėjo pirmosios šventė, Mokytojų diena, Linksmųjų išradingųjų klubas (LIK), Kalėdines šventes, Šimtadienis, Auksinės bulvės, Paskutinis skambutis, Mokslo metų baigimo šventė. |
| Užklasinė veikla |
Mokykloje veikia 37 būreliai. Jiems vadovauja 29 mokytojai. Įdomiausi būreliai:Jaunųjų žurnalistų būrelis, Tautinės muzikos ir šokių ansamblis „Žemaitukas”, Kino klubas, Tautinio šokio studija, Modernaus šokio studija, Dainavimo studija „Bel canto“, Mišrus choras „Daina“, Klubas „Comment ça va?”, Merginų choras, Debatai, Krepšinis, Lengvoji atletika, Aerobika, Tinklinis, Tenisas ir daug kitų. |
| Mokytojai |
Mokykloje dirba 74 mokytojai. Tarp jų: 4 mokytojai ekspertai, 40 mokytojų metodininkų, 20 vyresniųjų mokytojų. Puikios dalykinės žinios, nuolatinis domėjimasis metodinėmis naujovėmis, kūrybinė veikla, geranoriškas bendravimas ir bendradarbiavimas su mokiniais – taip gimnazistai vertina gimnazijos mokytojus. Mokytojų darbas yra įvertintas LR Švietimo ir mokslo ministerijos (mokytoja S.Alenskienė) pelnė :Metų Mokytojas-2002“nominaciją), apskrities, miesto Švietimo skyrių. Šiltus mokytojų ir mokinių santykius rodo kasmet laimima respublikinė nominacija „Geriausi mokiniai renka geriausius mokytojus“, kurią yra pelnę mokytojai A. Dirgėlienė, S. Jasienė, D. Kaklauskienė, L. Latožienė, V. Pamparas, T. Petrauskaitė, R. Stonkuvienė ir N. Zajauskienė. |
| Mokiniai |
Mūsų gimnazijos mokiniai labai kūrybiški ir meniški. Daugelis vaikų lanko meno būrelius, gilina įvairių disciplinų žinias. Kiekvienas gimnazistas aktyviai įsitraukia į popamokinę veiklą. |
| Šūkis |
Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila, Kad išaugome jau iš to laiko, Kur galėjome nors truputį savimi pabūti. Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila, Kad išaugome jau iš to laiko, Kur dalijomės duona ir saule, Kur toks žydras buvo pasaulis. Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila, Kad išaugome jau iš to laiko, Ir mamas visa galva praaugę, Tapome beveik suaugę. Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila, Kad išaugome jau iš to laiko, Kad sunkiau tapo mums gyventi, Peržengus gimnazijos slenkstį. Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila, Kad išaugsime jau iš to laiko, Ir senuosius draugus susitikę Prisiminsim kas brangiausia likę. |
| Aplinkinės mokyklos |
"Žemynos" gimnazija, S.Dacho vid. mokykla, Vydūno vid. mokykla, "Saulėtekio" pagrindinė, Žaliakalnio vid. mokykla, "Gorkio" vid. mokykla, "Sendvario" pagr. mokykla |
| Rėmėjai |
Pagalbos sulaukiame iš gimnazistų tėvelių |
| Trumpas aprašymas |
|
|
Vytauto Didžiojo gimnazija išsiskiria iš kitų Klaipėdos gimnazijų ne tik garbinga savo praeitimi, turtinga istorija, bet ir savitu dabarties veidu. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto vardas, V.Kudirkos himno žodžiai „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi” sukuria čia ypatingą aurą ir tarsi įpareigoja atsakingiau vertinti save, savo darbus, siekius.
Mes esame ieškantys... Ieškantys savęs pasaulyje ir pasaulio savyje. Ieškoti niekada nėra lengva: ar lengva surasti tikrą, nesumeluotą žodį, atskleisti įsižiebiantį talentą, pastebėti besiformuojančią asmenybę?.. Nelengva... bet įdomu.
Ieškantys eina ne tik į save, bet ir į kitą, esantį šalia. Mes siekiame būti atviri, demokratiški ir laisvi. O laisvas yra tas, kuris suvokia ne tik savo, bet ir kito teisę būti išklausytam, pripažintam, įvertintam. Suvokia ir kito teisę būti žmogumi. Tai mūsų visos bendruomenės principas.
Į praeitį sugrįžus
1922 m.balandžio 22 dieną atidaryta pirmoji lietuvių gimnazija Klaipėdoje.
1930 m.gimnazijai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
1934 m.rugsėjo 10 d. įvyko iškilmingas naujų gimnazijos rūmų atidarymas.
1955 m.seniausia Klaipėdos lietuvių mokykla pavadinta lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio vardu.
Nuo1961 m.mokykloje įvestas sustiprintas anglų kalbos mokymas. Tai buvo vienintelė mokykla mieste, kurioje jau septynmečiai vaikai galėjo nokytis anglų kalbos.
1995 m. Klaipėdos K. Donelaičio vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.
1996 m. gimnazijai gražintas Vytauto Didžiojo vardas.
Gimnazijos Himnas:
Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila,
Kad išaugome jau iš to laiko,
Kur galėjome nors truputį savimi pabūti.
Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila,
Kad išaugome jau iš to laiko,
Kur dalijomės duona ir saule,
Kur toks žydras buvo pasaulis.
Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila,
Kad išaugome jau iš to laiko,
Ir mamas visa galva praaugę,
Tapome beveik suaugę.
Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila,
Kad išaugome jau iš to laiko,
Kad sunkiau tapo mums gyventi,
Peržengus gimnazijos slenkstį.
Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila,
Kad išaugsime jau iš to laiko,
Ir senuosius draugus susitikę
Prisiminsim kas brangiausia likę.
Gimnazijos dabartis
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija - moderni, humanizmo principais savo veiklą grindžianti gimnazija, naujausių technologijų ir aktyvių ugdymo metodų dėka sudaranti optimalias sąlygas ugdytiniams tobulėti, auginanti rytojaus Lietuvos pilietį, gebantį mokytis visą gyvenimą ir įtakoti visuomenės kaitą.
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje dirba 80 aukštos kvalifikacijos, kompetentingi pedagogai, pasiruošę nuolat tobulėti.
Šiuo metu gimnazijoje mokosi 998 mokinių.
Gimnazijoje veikia 3 muziejai (gamtos apsaugos, gimnazijos ir K. Donelaičio). Juose lankosi daug svečių ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš įvairių Lietuvos kampelių bei užsienio.
Palaikomi glaudūs ryšiai su Švedijos Karlskronos Edensvardska gimnazija, Prancūzijos Sent-Julien Victor kolegija, Vokietijos Schwarcenback gimnazija. Mūsų mokiniai kiekvienais metais turi puikią galimybę vienerius metus mokytis Švedijoje, Karlskronos Edensvardska gimnazijoje.
Gimnazija garsi ir savo meno kolektyvais. Vienas jų - tautinės muzikos ir šokio ansamblis "Žemaitukas". Ansamblis įkurtas 1981 m., yra tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas.
2001 metais „Žemaitukas” pelnė Lietuvos Liaudies kultūros centro ir Lietuvos Kultūros ministerijos nominaciją „Geriausias tautinės muzikos ansamblis ir jo vadovas” bei AUKSO PAUKŠTĘ 2000. "Žemaitukas" reprezentuoja gimnaziją, miestą bei valstybę ne tik respublikiniuose renginiuose, Respublikinėse bei Pasaulio lietuvių dainų šventėse bet ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose bei projektuose. Išleista ansamblio kompaktinė plokštelė, bukletas bei sukurta "Žemaituko" interneto svetainė.
Merginų ir mišrus chorai - Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio - konkurso "Mes - Lietuvos vaikai", Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyviai.
Gimnazija dalyvauja tarptautiniuose projektuose: "Baltijos gamtos stebėjimas", "Pakrančių valymas", GLOBE, "Baltijos jūros projektas", "Baltijos plėtra", "Europos kaimynai", ES "Jaunimas Europai" ir kituose.
Kultūrinį ir pramoginį gyvenimą gimnazijoje organizuoja gimnazistų parlamentas. Parlamento iniciatyva jau įprasta tapo nuotaikingai švęsti gimnazijoje Užgavėnes, Šv. Valentino dieną, tarptautinę Mokytojų dieną, rengti "Auksinės bulvės" bei Linksmųjų ir išradingųjų klubo konkursus, organizuoti I klasių gimnazistų krikštynas, Šimtadienio šventę ir kt. Parlamentarai dalyvauja miesto renginiuose ir konkursuose, leidžia gimnazistų laikraštį "Atžalynas".
Gimnazijoje veika daug įvairių papildomojo ugdymo būrelių, kuriose mokiniai gali plėtoti savo saviraiškos poreikius.
Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai bendradarbiauja su įvairiomis Klaipėdos ir respublikos gimnazijomis bei kitomis mokyklomis.
Gimnazijoje veikia sporto klubas "Nerija", kur sudaromos geros sąlygos sportuoti. Todėl įvairių sporto šakų varžybose mokiniai užima prizines vietas ne tik mieste, bet ir respublikoje.
|