Pastaraisiais metais kriptovaliutos tapo neatsiejama finansų pasaulio dalimi. Šios skaitmeninės valiutos, užkoduotos kriptografijos technologijomis, žada pertvarkyti tradicinius mokėjimo metodus ir atverti kelią decentralizuotai finansinei sistemai.
Nors Bitcoin, pirmoji kriptovaliuta, pasirodė dar 2009 m., ji sulaukė didžiulio populiarumo per pastaruosius kelerius metus ar net dešimtmetį. Vis daugiau žmonių investuoja į kriptovaliutas, o verslo įmonės pradeda jas priimti kaip mokėjimo priemonę.
Tačiau kriptovaliutų pasaulis nėra be rizikos. Dėl didelio kainų svyravimo ir reguliavimo neapibrėžtumo jos kelia nerimą investuotojams ir vyriausybėms.
Kas yra kriptovaliutos?
Kriptovaliutos yra skaitmeninės valiutos, kurių kūrimui ir valdymui naudojama kriptografija – šifravimo technologija. Tai reiškia, kad kriptovaliutos yra apsaugotos nuo klastojimo ir dvigubo išleidimo.
Kriptovaliutos nėra kontroliuojamos jokios centrinės institucijos, tokios kaip centrinis bankas ar vyriausybė. Vietoj to, jos veikia decentralizuotai, naudojant blokų grandinės technologiją.
Blokų grandinė yra skaitmeninis registras, kuriame saugomos visos kriptovaliutų operacijos. Šis registras yra viešas ir prieinamas visiems tinklo dalyviams.
Kriptovaliutų legalumas ir apmokėstinimo tvarka Lietuvoje
Lietuvoje kriptovaliutos nėra oficialiai pripažintos kaip teisėta mokėjimo priemonė. Tačiau jos nėra ir draudžiamos. Tai reiškia, kad kriptovaliutos gali būti naudojamos asmeninėms investicijoms ar prekybai, tačiau jomis negalima atsiskaityti už prekes ar paslaugas.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. kriptovaliutų apmokestinimo tvarka Lietuvoje yra reglamentuojama Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis. Pagal šias pataisas, kriptovaliutų pajamos apmokestinamos kaip pajamos iš verslo ar kitos veiklos.
Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos 15% tarifu, jei jos gaunamos iš verslo veiklos, ir 20% tarifu, jei jos gaunamos iš kitos veiklos.
Norint apskaičiuoti mokesčius, reikia apskaičiuoti kriptovaliutų vertės skirtumą tarp įsigijimo ir pardavimo kainos. Jei kriptovaliutų vertė padidėjo, skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainos apmokestinamas kaip pajamos. Jei kriptovaliutų vertė sumažėjo, skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainos gali būti atskaitomas iš kitų pajamų.
Mokesčių mokėtojai, gaunantys pajamų iš kriptovaliutų, privalo deklaruoti šias pajamas savo metinėje pajamų deklaracijoje.
Be to, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas, įpareigojantis kriptovaliutų biržas ir keityklas teikti informaciją apie savo klientų sandorius Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai. Ši informacija bus naudojama mokesčių administravimo tikslais.
Populiariausios kriptovaliutos rinkoje
Bitcoin yra pirmoji ir žinomiausia kriptovaliuta, sukurta 2009 m. Ji vertinama dėl savo decentralizacijos ir saugumo. Bitcoin pasižymi dideliu kainų svyravimu, tačiau išlieka populiariausia investicine kriptovaliuta.
Ethereum yra platforma, leidžianti kurti išmaniąsias sutartis ir decentralizuotas programas. Ji naudoja savo kriptovaliutą Ether (ETH), kuri yra antra pagal populiarumą kriptovaliuta po Bitcoin. Ethereum platforma sulaukia didelio susidomėjimo iš verslo ir kūrėjų bendruomenės.
Solana yra naujos kartos blokų grandinės platforma, pasižyminti dideliu greičiu ir mažu mokesčiu už operacijas. Jos kriptovaliuta SOL sparčiai auga ir tampa vis populiaresne tarp investuotojų.
XRP yra kriptovaliuta, skirta tarptautiniams mokėjimams palengvinti. Ji bendradarbiauja su finansų institucijomis, siekdama sukurti greitesnę ir pigesnę tarptautinių mokėjimų sistemą.
Dogecoin yra kriptovaliuta, išpopuliarinta interneto memų. Ji pasižymi dideliu kainų svyravimu ir yra laikoma rizikinga investicija.
Kriptovaliutų pasaulis sparčiai auga ir keičiasi. Tik laikas parodys, kokia bus kriptovaliutų ateitis, tačiau jos jau dabar daro didelę įtaką finansų pasauliui. Jeigu planuojate įsigyti kriptovaliutos ar investuoti į ją, būtina atidžiai pasidomėti kiekvienu pasirinkimu. Atminkite, kad jos dažnai naudojamos ir sukčiavimo atvejais.
